Pradžia

ESO atstovas apie elektros kainų dereguliavimą: tai įsipareigojimas Europos Sajungai, kuriuo siekiama konkurencingos ir laisvos rinkos

Dar 2010 m. Europos Komisija pristatė strategiją „Europa 2020“, įtvirtinusią Baltijos šalių energetikos plėtros planą, kurio pagrindiniai tikslai – palaipsniui atsisakyti reguliuojamų elektros kainų bei namų ūkių vartotojams užtikrinti teisę pasirinkti elektros energijos tiekėją. Kaimynės Latvija ir Estija su šia užduotimi jau susitvarkė, o būtent šiais metais Lietuvoje prasidėjusi elektros rinkos liberalizacija yra pagrindinė priemonė šiems ES įsipareigojimams įvykdyti.

ESO Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila teigia, jog elektros rinkos liberalizavimu, kuris yra numatytas Trečiajame energetikos pakete, siekiama sudaryti sąlygas visiems vartotojams laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, taip sukuriant sąlygas tiekėjų konkurencijai, o taip pat užtikrinti pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones.

„Šioje direktyvoje yra numatytos pagrindinės priemonės elektros rinkos liberalizavimo įtvirtinimui.

Pirma, valstybės narės turi įsipareigojimą visiems vartotojams, tame tarpe ir namų ūkiams, suteikti galimybę laisvai pasirinkti tiekėją. Antra, šia direktyva yra įtvirtinti ir vartotojų apsaugos reikalavimai, t. y. nepasirinkusiems tiekėjo, ESO dar 6 mėnesius užtikrins garantinį tiekimą, tačiau brangiau (25 % nuo  biržos kainos). Na, ir trečia, valstybės narės turi pareigą įtvirtinti pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones“, – aiškina R. Radvila.

Visos šios direktyvos nuostatos yra perkeltos į Elektros energetikos įstatymą, kuriuo vadovaujantis yra įgyvendinamas elektros rinkos liberalizavimas.

Pasak ESO Paslaugų tarnybos direktoriaus, pagrindinis tokių įsipareigojimų ir direktyvų tikslas – konkurencingos rinkos užtikrinimas.

„Elektros, kaip produkto kaina, nebus reguliuojama, todėl atsiras konkurencinga rinka, kuri garantuos paslaugų kokybę bei laisvę naujų paslaugų kūrimui. Paslaugų kokybė reiškia, jog gyventojai turės galimybę rinktis ne iš vieno tiekėjo, kaip buvo iki šiol, o keleto ar net keliolikos. Tokiu būdu tiekėjai konkuruos dėl klientų, o konkurencija vers siūlyti vis geresnes ir patrauklesnes sąlygas.

Kalbant apie naujų paslaugų atsiradimą, esant vienam tiekėjui, jis stengiasi daryti taip, kad patenkintų masės poreikį, tačiau rinkoje esant didesniam kiekiui tiekėjų, šie orientuojasi į individualius jų klientų poreikius. Pavyzdžiui, skirtingi ir lankstūs mokėjimo planai, kompleksiškos paslaugos ir panašiai“, –  sako R. Radvila.

Negano to, anot pašnekovo, elektros rinkos liberalizavimas turės didelės įtakos ir atsinaujinančios energetikos sričiai.

„Jei kalbame apie žaliąją energetiką, atsinaujinančius energijos šaltinius, tai pasikeitimų energetikos sektoriuje vyksta daug ir nuolatos – nutolę saulės parkai, kurie įgalina iki šiol galimybių neturėjusius gyventojus naudoti saulės elektrą, augantis saulės jėgainių, elektromobilių populiarumas. Tikiu, kad šis naujas modelis atvers vis daugiau galimybių vartotojams pereiti ir prie žaliosios energetikos, nes toks poreikis rinkoje su kiekvienais metais tik didėja“, – sako ESO Paslaugų tarnybos direktorius.

Pagal ES direktyvą, elektros rinkos liberalizavimas visose šalyse narėse turėtų būti baigtas iki 2025 metų, tačiau Lietuva yra užsibrėžusi visą tai įgyvendinti dar iki 2023 metų.

„Tai dvejų metų atsarga, jei kažkas vyktų ne pagal planą, tačiau kol kas viskas vyksta labai sklandžiai. Turime pavyzdį iš verslo sektoriaus, kai perėjimas iš monopolinės į konkurencingą elektros rinką vyko be jokių trikdžių, todėl tikiu, kad taip pat sėkmingai įvyks ir privačių gyventojų migracija, ir iki 2023 m. pokytis bus pilnai įgyvendintas“, – tikisi R. Radvila.