Pradžia

Didelis pokytis jau ant slenksčio: kiekvienas spręs pats, tad pats laikas pradėti domėtis

Šiai dienai jau vykstantis elektros rinkos liberalizavimas – Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai nebereguliuoti elektros energijos kainų. Žadama, kad nuosekliai atsisakant monopolinio elektros tiekimo, iki 2023 m. nebeliks visuomeninio tiekėjo ir tokiu būdu bus sukurta laisva bei konkurencinga elektros energijos rinka.

Konkurencija sukuria pasirinkimo laisvę

ESO Paslaugų tarnybos direktoriaus Renaldo Radvilos teigimu, elektros energijos kainą nuo šiol lems konkurencija, todėl gyventojai gaus lankstesnes ir palankesnes sąlygas.

„Šiandien mes turime nustatomą kainą, kuri vieniems gali atitikti jų lūkesčius, kitiems būti nesuprantama, kodėl ji kinta, o kažkam gali ir visiškai nepatikti. Bet faktas, kad ją turime vieną ir kažkokio kito pasirinkimo nėra. Tačiau kai yra konkurencija, mes gauname tikrąją kainą, kurią sudaro produkto kaina plius tiekėjo teikiama paslauga. Atvirumas ir konkurencija suteikia galimybę lyginti paslaugas, pasiūlymus bei išsirinkti geriausią sau tinkamą variantą“, – sako R. Radvila.

Pasak ESO atstovo, artimiausias to pavyzdys – telekomunikacijų sektorius, kuriame nuolatos vyksta  klientų perėjimai iš vieno tiekėjo pas kitą.

„Tai reiškia, kad jei šiai dienai nesame patenkinti savo dabartinio tiekėjo teikiamomis paslaugomis, ateityje galėsime lengvai jį pakeisti, o viena iš ESO užduočių ir bus užtikrinti, kad šis pokytis gyventojui būtų greitas bei nesudėtingas. Tad jei neturėsite jokių įsipareigojimų tiekėjui, o aptarnavimo kokybė jūsų netenkina arba rinkoje atsirado geresnis pasiūlymas, paprasčiausiai galėsite nutrauktu sutartį su vienu tiekėju ir pasirašyti su kitu.

ESO, kaip elektros skirstymo operatoriaus pareiga bus, užtikrinti saugų ir tinkamą duomenų keitimąsi sistemose, o pats vartotojas nieko nepajus, tik gaus pranešimą, kad nuo konkretaus laikotarpio jo tiekėją A keičia tiekėjas B“, – aiškina R. Radvila.

Paklausa naujoms paslaugoms

Kitas svarbus žingsnis, kurį neabejotinai paspartins elektros tiekimo monopolijos atsisakymas – naujų paslaugų kūrimasis.

„Pagrindinis dalykas yra paslaugos, kurios gali būti kuriamos ir tikrai tikiu, kad kartu su rinkos atsivėrimu, bus pasiūlytos. Pavyzdžiui, galimybė pirkti elektros energiją iš tiekėjo, kuris ją siūlo tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Net neabejoju, kad daliai visuomenės – tai svarbu, todėl visi saulės parkų plėtros projektai ir kitos iniciatyvomis prie to tikrai prisidės“, – sako ESO  Paslaugų tarnybos direktoriaus.

  1. Radvilos pasiteiravus, kokią funkciją liberalizavus elektros energijos rinką atliks ESO, pašnekovo teigimu, pagrindiniai veiklos principai išliks tie patys.

„ESO bus tinklo arba kitaip –  infrastruktūros – operatorius. Būsime atsakingi už tinklo palaikymą, gedimų šalinimą ir duomenų mainų platformos valdymą. Paprastai kalbant, tai „transportas“, kuris  vartotojams į jų namus atgabens elektros energiją. Būsime atsakingi ir už duomenų tvarkymą, kai gyventojai keis tiekėją.

Kaip pavyzdys, degalų verslas. Tiekėjas – tai degalinė, o mes tie , kurie pristato tuos „degalus“. ESO atgabens elektrą, tiekėjas-degalinė prekiaus produktu, o vartotojas, pagal tai, kuri „degalinė“ jam  labiausiai patinka, rinksis tiekėją“, – aiškina R. Radvila.

Neabejoja sėkme

Lietuva – viena iš paskutiniųjų ES šalių, kurioje vyksta šis pokytis, tad R. Radvila įsitikinęs, kad kitų šalių pamokos yra išmoktos, todėl rinkos liberalizavimas Lietuvoje turėtų vykti sklandžiai.

„Kadangi į šį liberalizavimo traukinį įlipame vieni iš paskutiniųjų, manau, kad visos blogosios praktikos, kaip staigus kainų šuolis, kas galėtų, tarkime, papiktinti klientus, buvo išanalizuotos, išnagrinėtos ir padarytos išvados. Tad šiai dienai, manau, yra stipriai pasiruošta ir kažkokių rizikų, dėl kurių galėtų neįvykti dereguliavimas, nematau.

Iš savo pusės esame pasiruošę, kad klientai būtų informuoti ir rinkos liberalizavimas įvyktų be jokių nesklandumų. Kažkokių pavyzdžių, kad įvykus šiam pokyčiui, sugriuvo rinka ar išaugo nepasitenkinimas, nematome“, – teigia R. Radvila.

Kas gali prekiauti elektros energija?

Nemažiau įdomu ir tai, kas užtikrins, kad elektros rinkoje dalyvausiantys tiekėjai dėl klientų varžytųsi sąžiningai? Anot R. Radvilos, tuo turės pasirūpinti valstybės institucijos, atsakingos už sveiką konkurenciją.

„Šiame procese matyčiau dvi institucijas. Procesą reguliuoja Konkurencijos taryba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT)“, – teigia specialistas.

Kaip aiškina VERT Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė, nepriklausomi energijos tiekėjai, besiruošiantys prekiauti elektra Lietuvoje, tam privalės gauti tiekimo leidimą.

„Norintys gauti tokį tiekimą, Tarybai privalės pateikti specialią deklaracijos formą bei dokumentus, kad ūkio subjekto atžvilgiu nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisės vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą įgijimo dienos, Taryba privalės patikrinti deklaracijoje pateiktą informaciją. Šiuo metu tokią licenciją, prekiauti elektros energija Lietuvoje, turi 84-ios įmonės“, – sako VERT atstovė.

Reikalavimai įmonėms, pageidaujančioms gauti nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimą, yra nurodyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, kurias galima rasti ČIA.